Faraonų žemėje

Rudenėjant ir bjurstant orams, pats laikas prisiminti vasaros kaitrą ir bent trumpam pabėgti ten, kur saulė, paplūdimys ir šiltas vanduo. Akys krypsta į žemėlapį internete, o norą pailsėti vien vartantis paplūdimyje keičia troškimas sužinoti ir kažką naujo. Egiptas – būtent ta šalis, kurioje galima suderinti naudą su malonumu. Viena stipriausių kažkada egzistavusių civilizacijų vilioja paslaptingumu ir noru daug kartų per televiziją ar spaudą matytus vaizdus išvysti savomis akimis.

Trys su puse valandos skrydžio iš Vilniaus ir lėktuvas leidžiasi viename Egipto kurortų – Šarm el Šecho oro uoste. Šis kurortas yra pietinėje Sinajaus pusiasalio dalyje, žodis Sharm El Sheikh arabiškai reiškia Karališkąją įlanką. Pasak gidų, šiame kurorte poilsiavimo sezonas nenutrūksta ištisus metus, žiemą vandens temperatūra nenukrinta žemiau 20-22 laipsnių, oro 23-25 laipsnių šilumos.

Išlipus iš lėktuvo mus pasitiko ne tik besišypsantys čiabuviai, bet ir 35 laipsnių karštis (Lietuvoje tuo metu +10 laipsnių). Paliekant oro uostą, po truputį atsiveria šalies gamta – rudos, kalnuotos dykumos, šalikelėse kur ne kur augančios palmės. Dauguma pagrindinių kelių puikios būklės, turizmui ten skiriamas ypatingas dėmesys.

Netrukus pamatome ir Raudonąją jūrą – žydrąją „dykumą“, dvelkiančią gaiva, visoje pakrantėje stūkso nesuskaičiuojama galybė viešbučių. Skirtingai nei Hurgados kurorte, Šarme viešbučių teikiamos paslaugos kokybiškesnės, daugumai jų suteikta keturių, penkių žvaigždučių kategorija.

Egipto sostinė – Kairas, kurioje šiandien gyvena daugiau kaip dvidešimt milijonų gyventojų. Tikslų skaičių vargu ar galėtų kas pasakyti, nes paklausinėjus pačių egiptiečių šis skaičius ima svyruoti nuo 22 iki 26 milijonų.


Šlamančiuosius mėgsta visi

Egipto vietinė valiuta – egiptietiškas svaras, 1 svaras – 100 piastrų. 1 litas – apytiksliai 2 svarai, 1 JAV doleris – 5,7 svaro. Parduotuvėse galima atsiskaityti tiek svarais, tiek doleriais ar eurais. Pastarųjų patarčiau nesivežti, nes kai kurie prekeiviai juos prilygina dolerio kursui. Turistams patariama turėti smulkių pinigų – po vieną dolerį, nes tik atvykus į oro uostą už lagaminų įkėlimą į autobusą egiptietis prašo „bakšišo“, kitaip tariant arbatpinigių. 1 dolerio kupiūra jį visiškai patenkina.

Gidai primena, kad gero tono ženklas – nuolat palikti arbatpinigių, po vieną-du svarus už įvairias paslaugas: už kambarių sutvarkymą, į ekskursijas vežančiam vairuotojui ar tiesiog už fotokadrą gatvėje.

Žmonės draugiški, nuolat šypsosi, sveikinasi. Ypač daug dėmesio turistai sulaukia iš prekeivių – nesvarbu, kur vyktų prekyba: viešbučio parduotuvėse ar miesto turguje. Išskirtinis prekeivių dėmesys tuoj pat dingsta pardavus suvenyrą. Nevalia pamiršti, kad visur (išskyrus vietas, kuriose kainos fiksuotos) privalu derėtis, net maisto prekių parduotuvėse.

Kerintis povandeninis pasaulis

Pramogų turistams netrūksta, jau nekalbant apie tai, kad kas vakarą viešbučiai siūlo savų linksmybių. Kelionės džipais, kvadraciklais po dykumą, jodinėjimas kupranugariais Raudonosios jūros pakrante, paviršinis ar giluminis nardymas tarp koralinių rifų – visa tai siūloma už papildomą mokestį.

Šarm El Šeichą ypač vertina povandeninio pasaulio mėgėjai. Netoli vietos, kur apsistojome, – parkas Ras Mochamedas (išvertus – Mochamedo galva), garsėjantis koralų ir faunos įvairove. Povandeninio Raudonosios jūros pasaulio draustinis, esantis už 18 km nuo Šarm El Šeicho, 1983 m. buvo įtrauktas į tarptautinės UNESCO organizacijos saugomų objektų sąrašą. Prieš kelerius metus buvo ruošiamasi visiškai apriboti turistų lankymąsi šiuose vandenyse, tačiau milžiniški pinigai iš turizmo sektoriaus buvo svarbesnis argumentas.

Už 100 kilometrų nuo kurorto – nedidelis miestelis Dachabas. Jame yra įžymioji Žydroji Bedugnė, traukianti nardytojus iš viso pasaulio. Unikaliausia, kad properšoje šalia kranto tarp koralinių rifų gylis siekia apie 140 metrų. Nuostabi povandeninė gamta nepalieka abejingų nė vieno nardytojo. Šalia nardymo vietų pilna kavinių ir suvenyrų parduotuvėlių.

Kairo didybė ir kontrastai

Egipto sostinė – Kairas, kurioje šiandien gyvena daugiau kaip dvidešimt milijonų gyventojų. Tikslų skaičių vargu ar galėtų kas pasakyti, nes paklausinėjus pačių egiptiečių šis skaičius ima svyruoti nuo 22 iki 26 milijonų. Bet kokiu atveju tai pats didžiausias miestas Afrikos žemyne. Gyventojų tankumas vienam kvadratiniam kilometrui – vienas iš didžiausių pasaulyje, todėl Kaire tiršta nuo pastatų, žmonių ir mašinų, sukeliančių tūkstančius įvairiausių garsų, o teršalų smogas nuolat tvyro virš gigantiško miesto. Kairo pašonėje stovi 4,5 tūkstančio metų skaičiuojančios Gizos piramidės, statiniai, priklausantys vienam iš septynių pasaulio stebuklų.

Nepaisant surinktų įrodymų, yra nemažai žmonių, netikinčių, kad senovės egiptiečiai savo rankomis galėjo pastatyti tokius statinius. Piramides tiriantys mokslininkai analizuoja akmenų atgabenimo ir montavimo metodus – matmenis, tikslius iki milimetro. Netyla ginčai, kad piramides galėjo pastatyti ateiviai. Nepamačius piramidžių tikrovėje galima galvoti, kad tokios mintys yra mažų mažiausiai keistos, tačiau ten apsilankęs iš karto supranti, kodėl tiek daug žmonių tiki, kad šie statiniai nežemiškos kilmės. Mat piramidės konstrukcijai panaudota 4,6 milijono akmeninių blokų, kurių kiekvienas sveria vidutiniškai 2,5 tonos.

Ne ką mažiau stebina ir pats Kairas. Mums, europiečiams, sunku suvokti tokį mastą šiukšlių, kurios pilamos tiesiog per langus. Niekas dėl to nesuka galvos. Nilo pakrantės taip pat nepasižymi švara, į didžiausią Afrikos upę pilamas visoks šlamštas.

Vienos dienos kelionė turistui į Kairą kainuoja apie 100 dolerių.

Sinajaus pusiasalio dykumos

Būti Sinajaus pusiasalyje ir nenuvykti į dykumą – tai tas pats, kas lankantis Paryžiuje neužkopti į Eifelio bokštą ar nepamatyti Triumfo arkos. Iš siūlomų kelionių galima pasirinkti naktinį kopimą į Sinajaus kalną (kuriame, pasak Senojo testamento, Mozė gavo Dievo įsakymus akmeninėse plokštėse) pasitikti saulėtekio, nuvykti džipais į spalvotąjį kanjoną arba keletą valandų kupranugariais joti dykuma palei Raudonąją jūrą.

Pasirinkę pastarąją kelionę nenusivylėme. Teko pajusti ir adrenalino antplūdį, kai visureigio vairuotojas Muchamedas (Egipte 98 proc. vyrų turi Muchamedo arba Achmedo vardus) pasileido akmenuota dykuma apie 100 km/h greičiu. Po pusvalandžio kelionės klaidžiais keliais tarp kalnų patekome į nuostabaus grožio paplūdimį, kurio kitoje pusėje didingai stūkso Saudo Arabijos kalnai. Valanda jojimo didingais dykumų „laivais“ jūros pakrante leido pasijusti tikrais arabais. Kelionės po dykumą kaina asmeniui svyruoja nuo 60 iki 70 dolerių.

Viskas sukurta poilsiui

Egipte turizmas pajamomis nusileidžia tik Sueco kanalui ir naftos gavybai. Dauguma viešbučių siūlo paslaugą „viskas įskaičiuota“. Tai reiškia, kad gyvendami viešbutyje valgote ir geriate, kiek norite. Yra tam tikros išimtys, kurios nurodomos kelionių aprašymuose.

Žmonėms, mėgstantiems pasyvų poilsį, verta pasinaudoti šia paslauga. Norintiems keliauti, daugiau pamatyti ir sužinoti vertėtų rinktis pigesnį variantą su pusryčiais ir vakariene.

Viešbučiai, užimantys po keletą ar keliolika hektarų ploto, siūlo platų laisvalaikio praleidimo asortimentą. Baseinai, teniso kortai, futbolo aikštelės, sporto klubai, masažai, pirtys, diskotekos ir linksmi vakarėliai padeda užmiršti darbo ar asmeninius rūpesčius. Mėlynas dangus ir šilta jūra suteikia jėgų, kurių kartais labai pritrūksta čia – Lietuvoje.



Next
Talinas
Previous
Marokas




More Portfolios